Nepatentuojami išradimai
Ne kiekvienas intelektinės veiklos produktas gali būti užpatentuotas. Patentuojamų išradimų sąrašo sudaryti neįmanoma - jis būtų labai ilgas, jį reikėtų nuolat papildyti, kadangi įvairiose žmogaus veiklos srityse nepaliaujamai vyksta progresas ir atsiranda naujovių.
 
Įstatyme yra pateiktas sąrašas tik tų dalykų, kurie negali būti užpatentuoti kaip išradimai, t.y.:
Patentai taip pat neišduodami už:
Jei nėra galimybės užpatentuoti išradimą, tai nereiškia, kad visi nurodyti objektai negali būti kitokių išimtinių teisių šaltiniu. Pavyzdžiui, gaminių išoriniai vaizdai negali būti saugomi kaip išradimai, tačiau išimtines teises į juos galima įgyti įregistruojant juos kaip prekių ženklus, dizainą ar apsaugant autorinėmis teisėmis.
 
Pati savaime kompiuterių programa gali būti autorinių teisių objektu, bet ji nebus laikoma išradimu. Tačiau išradimu gali tapti kompiuterinės programos naudojimas kokiam nors techniniam efektui pasiekti, pavyzdžiui, kokio nors įrenginio techniniam procesui ar darbui kontroliuoti.
Išradimu negali būti gydymo, chirurgijos ar diagnostikos metodai. Tačiau išradimu gali tapti nauja medžiaga, skirta kokiai nors ligai gydyti.
 
Išradimais negali būti laikomos gyvūnų ir augalų rūšys ar su jų atsiradimu susiję procesai, nes iš esmės tai yra biologiniai procesai, pagrįsti biologiniais reiškiniais (selekcija, kryžminimu). Tačiau išradimu gali tapti biologinės medžiagos sukūrimo techninis procesas, net jei tokia medžiaga jau egzistuoja gamtoje.
 
Nepatentuojami ir tie išradimai, kurie prieštarauja visuomeninėms moralės normoms bei etikos principams. Pavyzdžiui, kai tai yra susiję su žmonių klonavimu ar žmogaus embrionų naudojimu pramoniniams ir komerciniams tikslams. Dėl tų pačių priežasčių patentas neišduodamas išradimui, susijusiam su gyvūnų genetinių modifikacijų procesu, jeigu toks procesas sukelia tik gyvūnų kančias ir neduoda jokio naudingo medicininio efekto žmonėms ar gyvūnams.
 
Patentų ekspertizė pagal aukščiau išvardintus kriterijus privaloma Lietuvoje bei kitose šalyse. Lietuvos Patentų įstatyme numatyta, kad tuo atveju, jei ekspertas po ekspertizės atsisako  išduoti patentą, pareiškėjas gali užginčyti šį sprendimą kreipdamasis į Lietuvos Valstybinio patentų biuro Apeliacinę komisiją. Pakartotinio neigiamo sprendimo atveju ginčas gali būti nagrinėjamas teismo nustatyta tvarka.