Absoliutūs reikalavimai

Kadangi Interneto puslapyje nėra galimybės išsamiai išnagrinėti ir atskirai pakomentuoti kiekvieną straipsnį dėl absoliučių reikalavimų, pateiksime tik apibendrintą informaciją, kuri atskleis šių reikalavimų esmę, ir pailiustruosime savo komentarus konkrečiais pavyzdžiais iš Lietuvos Valstybinio patentų biuro bei Europos biuro (OHIM) praktikos, kurie yra svarbūs prekių ženklų pareiškėjams.

 

Absoliučius reikalavimus galima suskirstyti į keletą grupių. Viena iš jų susijusi su ženklo grafiniu atvaizdavimu. Kita apriboja galimybę įgyti monopolines išimtines teises į ženklus, kurie turi likti „neužimtais“, kad visi rinkos dalyviai galėtų juos naudoti. Tai taip vadinami aprašomieji, bendriniai ir skiriamųjų požymių neturintys ženklai. Atliekant ženklų ekspertizę pagal šiuos reikalavimus, įvertinamas ne tik ženklų turinys, bet ir prekės ar paslaugos, kurioms registruojami tokie ženklai.

 

Ženklo skiriamieji požymiai – tai plati sąvoka. Pagal skiriamųjų požymių kriterijų ženklai gali būti suskirstyti į visiškai neregistruotinus ženklus (pvz., ženklai, sudaryti iš žodžio, kuris įvardija ar aprašo prekę ar paslaugą) bei registravimui tinkamus ženklus, kurie pasižymi ypač stipriais skiriamaisiais požymiais (pvz., ženklai, sudaryti iš dirbtinių žodžių, kurie nesukelia jokių asociacijų su kalboje egzistuojančiomis sąvokomis). Kiekvieną kartą pareiškėjas susiduria su dilema. Iš vienos pusės, daugelis nori, kad ženklai būtų kuo informatyvesni, nes tokius ženklus lengviau pristatyti rinkoje. Iš kitos pusės, kuo stipresniais skiriamasiais požymiais pasižymi ženklas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus be kliūčių įregistruotas ir jam bus suteikta platesnė apsauga į jį panašių vėlesnių ženklų atžvilgiu.

 

Neseniai Lietuvoje buvo uždrausta įregistruoti ženklą ŠVARI ODA farmaciniams preparatams, nes toks ženklas tik aprašo prekės paskirtį ar jos panaudojimo tikslą. Taip pat Lietuvoje nebuvo įregistruotas ir ženklas RASA-2 mineraliniam vandeniui, nes tai mineralinio vandens šaltinio pavadinimas (tačiau registracija buvo suteikta ženklui RASA, nes be skaičiau „2“ tai jau nebe šaltinio pavadinimas. Atsisakymo sufteikti registraciją Bendrijos prekių ženklui pavyzdžiu galėtų būti atvejis su ženklu REGULATOR, skirtu žymėti izoliacinėms medžiagomis, tekstilės gaminiams, drabužiams, avalynei, galvos apdangalams, nes šis žodis perteikia informaciją apie tai, kad prekė pasižymi tam tikromis savybėmis, t.y., ji turi savybių sureguliuoti ir kontroliuoti kūno temperatūrą bei drėgmės balansą. Atsisakyta įregistruoti ir Bendrijos prekių ženklą POP IDOL („popso dievaitis“), skirtą paslaugoms, susijusioms su pramogomis.

 

Daugelis gamintojų stengiasi sugalvoti „reklaminius“ ir „pagiriamojo pobūdžio“ ženklus, kurie perteiktų teigiamą informaciją apie prekę. Dažnai tai labai meistriškai perteikiama sugalvojant įvairius šūkius. Sėkmingo šūkio pavyzdžiu galėtų būti prekių ženklas AŠ TO VERTA. Tačiau ne bet kokia sugalvota frazė gali būti įregistruota kaip prekių ženklas. Pavyzdžiui, Europoje buvo atsisakyta įregistruoti ženklą COLOUR PERFECTION (“spalvų tobulybė”) dekoratyvinei kosmetikai, nes vartotojas, į kurį ši prekė yra orientuota, pirmiausiai suvokia tokį žymenį kaip informaciją, skirtą reklamuoti prekę ar skatinti jos pirkimą, o ne kaip prekės kilmės šaltinio identifikatorių.

 

Tačiau tai nereiškia, kad aprašomasis (tas, kuris aprašo kokia nors prekės charakteristiką) arba bendrinis (tas, kuris yra įvardija prekę ar paslaugą) žodis visiškai negali sudaryti registruojamojo ženklo ir būti jo sudėtiniu elementu. Pavyzdžiui, jūs galite įregistruoti ženklą, kuriame būtų nurodytas ir žodis RESTORANAS, restorano paslaugoms. Tačiau šiuo atveju pirmiausia jums reikia disklamuoti („laikyti nesaugomu elementu“) patį žodį, t.y., jūsų ženklo registracija nesuteiks jums teisės uždrausti kitiems naudoti žodį „restoranas“ jų ženkluose. Be to, kiti jūsų ženklą sudarantys elementai – šriftas, spalvos, koks nors vaizdinis elementas – turėtų pasižymėti pakankamai stipriais skiriamaisiais požymiais. Įregistruodami tokį ženklą jūs įgysite išimtines teises į konkretų minėto žodžio atvaizdavimo būdą, bet ne į patį žodį ir ne į bet kokį jo grafinį atvaizdavimą.

 

Vaizdinis ženklas taip pat gali neturėti skiriamųjų požymių. Pavyzdžiui, įprastos geometrinės figūros turi likti „neužimtomis“, kad visi galėtų jomis naudotis. Žemiau pateiktas ženklas, kurį Europoje buvo atsisakyta įregistruoti:

6.lt

Vaizdinis ženklas gali būti pripažintas aprašomuoju. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo atsisakyta įregistruoti ženklą, kuriame buvo atvaizduotas Eifelio bokštas, duonos ir pyrago gaminiams, nes Eifelio bokštas – tai Prancūzijos, šalies, kuri garsėja tokiais gaminiais, simbolis.

 

Analogiški reikalavimai apriboja prekių ir įpakavimų formų registravimą prekių ženklais. Pavyzdžiu gali būti neįregistruotas Bendrijos prekių ženklas (CTM), be kitų prekių skirtas tokioms prekėms, kaip minkštikliai, balinimo priemonės ir kitos skalbimo medžiagos:

7.lt

Tai gana įprasta presuotų skalbimo miltelių forma. Spalva taip pat nesuteikia ženklui skiriamųjų požymių, nes gamintojai dažnai naudoja kokią nors spalvą tokiu būdu nurodydami miltelių sudėtines medžiagas, kurios, pavyzdžiui, suteikia tam tikrą kvapą. Rausva spalva šiuo atveju greičiausiai bus suvokiama kaip ingrediento – kvapiosios medžiagos, kuri naudojama skalbimo priemonėse tradiciškai rausvos spalvos, indikatorius. Vidutinis vartotojas suvoks tokią sferinę formą ne kaip perteikiančią informaciją apie konkretų gamintoją, o kaip paprasčiausią skalbimui skirtą prekę, kurios formą sudaro spalvotas apskritas vonios burbulas.

 

Kai kurie ženklai gali tapti tinkamais registracijai, net jeigu jie nepasižymi pakankamais skiriamaisiais požymiais. Tokie ženklai dėl ilgalaikio naudojimo įgija taip vadinamą „antrinę reikšmę“ (secondary meaning), t.y., vartotojai ne tiek sureikšmina jų pirminę reikšmę (pvz., pateikiamą žodynuose), kiek suvokia jį būtent kaip prekių ženklą. Kai kuriems ženklams tai yra būtinas reikalavimas, kurį jie turi atitikti. Pavyzdžiui, viena ar dvi spalvos gali būti įregistruotos tik tuo atveju, jeigu tokio ženklo savininkas įrodys, kad vartotojas jau susieja šią spalvą ar spalvas su konkrečiu prekių ar paslaugų šaltiniu. Pavyzdžiui, Lietuvos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimu žalios ir baltos spalvų derinys buvo pripažintas UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ prekių ženklu, skirtu tik tam tikroms su krepšinio sporto šaka susijusioms prekėms ir paslaugoms žymėti. Apeliacinė komisija nesutiko su pakartotinės ekspertizės išvadomis, kad žymuo „žalios ir baltos spalvų derinys“ yra neregistruotinas kaip prekių ženklas, nes neturi skiriamojo požymio. Atvirkščiai, Komisija nusprendė, kad šis žalios ir baltos spalvų derinys per ilgą naudojimą („Žalgirio“ krepšinio komandos Lietuvoje istorija datuojama nuo 1944 m.) įgijo papildomą išskirtinį požymį arba „antrinę reikšmę“ konkrečiai sportinei krepšinio atributikai, krepšinio inventoriui, krepšinio varžyboms, įvairiems „Žalgirio“ krepšinio komandos suvenyrams.

 

Skiriamieji požymiai – tai ne pastovi ženklo charakteristika. Kaip jau minėjome, ženklas gali įgyti skiriamuosius požymius per tam tikrą jo naudojimo laiką. Ryškiu skiriamųjų savybių sustiprėjimo pavyzdžiu gali būti ženklas COCA-COLA. „Coca“ ir „cola“ reikšmės pateikiamos visuose žodynuose. Tai prasminiai žodžiai. Jeigu šis prekių ženklas nebūtų taip gerai žinomas ir jį ką tik būtų sukūrę, tai vargu ar jis būtų įregistruotas. Šiandien tai labai stiprus ženklas, pripažintas plačiai žinomu daugelyje pasaulio šalių, jo vertė labai didelė.

 

Skiriamieji požymiai taip pat gali susilpnėti ir prieš tai buvęs pakankamai stiprus ženklas tampa nebe konkretaus gamintojo ir kokybės identifikavimo priemone, jis paprasčiausiai įvardija prekę ar jos charakteristikas ir tampa įprastai bendrinėje kalboje vartojamu žodžiu. Toks likimas ištiko ženklus LINOLEUMAS, TELEFONAS, TERMOSAS ir kitus. Įdomu tai, kad ASPIRINAS kai kuriose šalyse, įskaitant ir JAV, nustojo būti prekių ženklu, o kitose – vis dar yra prekių ženklu (pvz., Kanadoje). Daugeliu atvejų ženklo skiriamieji požymiai susilpnėja, nes jo savininkas nepakankamai rūpinasi tuo, kad uždraustų kitiems gamintojams laisvai naudoti jo ženklą. Visai neseniai toks pavojus grėsė ir prekių ženklui NESCAFE, kurį kiti pradėjo naudoti ant savo prekių pakuočių kaip bendrinį žodį, reiškiantį „tirpią kavą“. Šio prekių ženklo savininkas įdėjo daug pastangų tam, kad uždraustų tokį jo ženklo naudojimą. Tai padėjo ženklui iki šiol išlikti stipriu.

 

Kai kuriais atvejais ženklo skiriamieji požymiai priklauso nuo kalbos faktoriaus: vienoje šalyje ženklas gali būti pripažintas aprašomuoju, nes jo reikšmė yra žinoma vidutiniam vartotojui, o kitoje šalyje jis bus suvokiamas kaip dirbtinai sukurtas ir bus be kliūčių įregistruotas.

 

Dar viena grupė absoliučių reikalavimų yra susijusi su moralės bei etikos normomis. Pavyzdžiui, Lietuvoje šiuo pagrindu buvo atsisakyta įregistruoti ženklą „CERKOVNOJE (kirilica)“ („cerkvės“) alkoholiniams gėrimams, būtent degtinei, nes toks prekės pavadinimas gali įžeisti tikinčiuosius. Palyginti neseniai buvo atsisakyta įregistruoti Bendrijos prekių ženklą BIN LADIN. Turbūt nereikia komentuoti tokio atsisakymo priežasčių…

 

Ženklo amoralaus pobūdžio neįmanoma „sušvelninti“ jokiomis priemonėmis. Nepadės nei ženklo ankstesnis naudojimas, nei įgyti skiriamieji požymiai, nei papildomi skiriamieji elementai tokio ženklo kompozicijoje.

 

Pagal absoliučius reikalavimus taip pat neregistruojami herbai, nacionaliniai simboliai, tarptautinių organizacijų simboliai ir panaši heraldinė simbolinė atributika. Tam, kad juos būtų galima naudoti prekių ženkluose, reikia gauti atitinkamų kompetentingų valdžios institucijų leidimus.

 

Jeigu abejojate, ar jūsų ženklas atitinka minėtus absoliučius reikalavimus, rekomenduojame kreiptis į patentinį patikėtinį.

COPYRIGHT © 2019"Brainera". visos teisės saugomos