Įdomūs faktai

Manoma, kad pirmasis pasaulyje patentų įstatymas buvo priimtas 1474 m. Venecijoje. Pirmas žmonijos istorijoje patentas buvo išduotas dvidešimčiai metų dar prieš minėto įstatymo priėmimą 1449 m. balandžio 3 d. flamandų kilmės pirkliui Džonui Jutnemui, kuris tokiu būdu įgyjo monopolines teises gaminti vitražinį stiklą. Mūsų laikais nei Venecija, nei Italija nėra lyderės pagal užregistruotų patentų skaičių pasaulyje. Tačiau venecijietiškas stiklas iki šiol vertinamas, o meistrai saugo jo gamybos paslaptis, perduodami jas iš kartos į kartą. Deja, jiems neišduodami jokie patentai, kitaip jie būtų priversti atskleisti savo išradimų esmę ir išradimai taptų visiems laisvai prieinami jau po 20 metų.  

 

Pirmas patentų istatymas JAV piimtas 1790 m., o pirmuosius patentus pasirašinėjo pats JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas. Netrukus po to Abraomas Linkolnas taip pasakė apie išradimus: „Patentai tapo kuru genijaus ugniai pakurstyti“. Ir jis buvo teisus, nes iki šiol JAV, sprendžiant pagal patentų skaičių, yra šalis, kurioje padaroma bene daugiausia išradimų.

 

2004 metais buvo paduota beveik 180 tūkstančių paraiškų Europos patentams. Pagal PCT sistemą buvo paduota dagiau kaip 120 tūkstančių paraiškų. Patentų lyderėmis yra JAV, Japonija, kuri aplenkė į trečią vietą nukritusią Vokietiją. Kinija kol kas tik 12 vietoje, tačiau 2004 m. PCT paraiškų kiekis šioje šalyje išaugo beveik 40 procentų. Tokia statistika rodo, kad patentuojamų išradimų kiekis yra ekonominio vystymosi rodiklis ir išradimai įtakoja šalies vystymosi tempus.

 

Lietuvoje, atsižvelgiant į gana trumpai egzistuojančią nacionalinę patentų sistema, išradimų taip pat sparčiai daugėja. 2004m. per nacionalinę patentų sistemą Lietuvos pareiškėjai užregistravo 70 išradimų, padavė 8 PCT paraiškas. Tai daugiau, nei visais ankstesniais metais. Malonu taip pat pažymėti, kad keliose dešimtyse JAV užregistruotų patentų  išradėjais nurodyti Lietuvos piliečiai.

 

Ne visi išradimai turi praktinį pritaikomumą ir gali tapti apčiuopiamu produktu. Literatūroje aprašyta daug absurdiškų, keistų ar juokingų išradimų. Dažnai jie sukelia šypseną ir priverčia prisiminti didžiojo išradėjo Tomaso Edisono frazę: „Niekada neišradinėkite to, ko žmonėms nereikia“. Vienas Amerikos patentas buvo išduotas išradimui – grindų takeliui, kuriuo dieną galima vaikščioti, o naktį jis pripučiamas ir tampa čiužiniu (US03984595). Netikėtas nepakankamos vietos problemos sprendimas.

Nors daugeliu atvejų patentai išduodami rimtiems išradimams, kurie reikalauja daug žinių ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos, yra žinomi atvejai, kai išradėjais tampa vaikai ar paaugliai. Pirmojo kalkuliatoriaus išradėjui (1641 m.) Bleizui Paskaliui buvo vos aštuoniolika metų. Šiuo mechaniniu kalkuliatoriumi buvo galima atlikti atimties ir sudėties veiksmus. O Robertui Pačui buvo vos šešeri metai, kai jis išrado žaislinį sunkvežimį, kuris lengvai išsiardydavo, susirinkdavo ir iš jo galima buvo surinkti skirtingus sunkvežimius. Patentas jam buvo išduotas JAV 1963 metais. Tėvo vaidmuo kuriant šį išradimą neminimas.

 

Kartais išradingumas reiškia gebėjimą pastebėti kažką naują tame, kas jau seniai ir gerai žinoma. Šiuolaikinės kramtomosios gumos analogai žinomi bent jau nuo senovės graikų ir indėnų laikų – jie tam tikslui naudojo įvairių medžių sakus. XIX a. pradžioje kažkas pabandė gaminti kramtomąją gumą iš parafino su prieskoniais. Tačiau pradėti tokio produkto masinę gamybą buvo neįmanoma, nes tokia „kramtomoji guma“ tirpo saulėje bei skilinėjo šaltyje. 1869 m. JAV buvo gautas pirmasis patentas (Nr. 98304) kramtomosios gumos technologijai. Ją išrado stomatologas tam, kad pagerintų pacientų dantų būklę. Buvo rekomenduojamą ją gaminti iš kaučiuko, kreidos, medžio anglies ir aromatizatorių. Ironiška, tačiau patentas pasirodė visiškai nenaudingas – juo apsaugota receptūra ir technologija niekada nebuvo panaudota realioje gamyboje. Tačiau šis išradimas davė nesustabdomą postūmį tolesniam minčių polėkiui šia kryptimi. Tais pačiais metais buvo išrasta tikra kramtomoji guma, kuri buvo gaminama iš Meksikoje augančio medžio dervos (būtent šią dervą kramtydavo senovės actekai). Tačiau pati didžiausia sėkmė aplankė Viljamą Riglį (William Wrigley), kuris patobulino technologinį procesą ir 1892 m. pradėjo gaminti kramtomąją gumą Wrigley`s Spearmint, o po metų  –  Wrigley`s Juicy Fruit. Šios kramtomosios gumos iki šių dienų išsilaiko pardavimų lyderių pozicijose. Riglis pirmą kartą sumaišė gumą su cukraus pudra, įdėjo mėtos ir vaisinių priedų bei sukūrė kramtomosios gumos formas (rutuliukus, lazdeles, juosteles) – beveik vikas buvo užpatentuota. Komercinė Riglio kompanijos sėkmė gerai žinoma. Tačiau įdomu pažymėti, kad ir kiti išradėjai bei kompanijos dirba šioje srityje: vien per pastaruosius 30 metų įvairių savininkų vardu įvairiose šalyse užregistruota daugiau nei 1000 patentų, susijusių su kramtomosiomis gumomis, įskaitant patentus įvairių medžiagų mišiniams, gamybos būdams, gamybai skirtų įrenginių konstrukcijoms, dantų balinimo medžiagų mišiniams, specialiai gyvūnams skirtoms kramtomosioms gumoms, gumoms, kurių sudėtyje yra gydomųjų medžiagų, nelimpančioms kramtomosioms gumoms, specialiems panaudotos kramtomosios gumos surinkimo konteineriams ir t.t. Viena iš palyginus naujesnių tyrinėjimų krypčių – tai kramtomosios gumos utilizacijos būdų paieška.

 

Jau seniai buvo pastebėta, kad vienas ir tas pats išradimas tuo pačiu metu gali ateiti į galvą keletui žmonių skirtinguose Žemės kampeliuose. Tokiu atveju labai svarbu teisingai pirmiems paduoti paraišką išradimui užpatentuoti ir laiku pasinaudoti apsaugos prioriteto teise kitose šalyse. Kaip žinoma, pačiu pirmuoju milijonieriumi posovietiniu laikotarpiu tapo vengrų matematikas Ernas Rubikas (Ern Rubick) – garsiojo Rubiko kubo ir kitų erdvinių galvosūkių autorius. Beveik tuo pačiu metu panašūs galvosūkiai, tik pagal skirtingus veikimo principus, buvo sukurti JAV ir Japonijoje. Rubikas įgijo patentą Vengrijoje, tačiau praleido Paryžiaus konvencijoje numatytą terminą dėl savo teisių apsaugos JAV. Todėl Laris Nikolas, amerikiečių chemikas, įgijęs teises į panašų kubą, padavė Rubiką į teismą dėl patento teisių pažeidimo, laimėjo šią teisminę bylą ir gavo solidžią pinigų sumą. Visa tai įvyko nepaisant to, kad kubų veikimo principas buvo skirtingas: Nikolso kube maži kubeliai buvo pritvirtinti magnetais, o pas Rubiką jie laikėsi sumaniai sugalvoto vidinių sujungimų mechanizmo dėka. Įdomu ir tai, kad Nikolso kubas neturėjo komercinio pasisekimo ir suma, išieškota iš Rubiko, greičiausiai viršijo pelną, gautą iš jo paties išradimo.

COPYRIGHT © 2018"Brainera". visos teisės saugomos