Iš prekių ženklų istorijos

Niekas nežino, kas sukūrė pirmąjį ženklą. Tačiau nuo senų laikų žmonės naudojo ženklus įvairiems tikslams. Pavyzdžiui, Kinijoje jau 5000 m. pr. m. e. žiesdavo molinius indus, ant kurių įspausdavo valdančiojo imperatoriaus ir gamintojo vardus, prekės pagaminimo vietą.   Artimuosiuose Rytuose buvo rasti statyboms naudoti ženklais pažymėti akmenys, kurių amžius siekia maždaug 3500 m. pr. m. e. Senovės egiptiečiai, graikai, romėnai ženklino pačius įvairiausius daiktus, pavyzdžiui, gaminius iš molio ir plytas:

 

8.lt

 

Tokie ženklai tuo metu identifikuodavo ne tik gamintoją, bet ir kokybę – pagal ženklinimą buvo galima surasti kaltininką, kuris pagamino ne labai geros kokybės gaminį. Aptikta įrodymų, kad III-VII a. dabartinėje Irano teritorijoje prekės buvo žymimos specialiomis etiketėmis. Šių etikečių paskirtis buvo labai įvairi, pavyzdžiui, kai kurios buvo naudojamos žymėti prekėms, skirtoms imperatoriui.

 

Viduramžiais ženklus plačiai naudojo amatininkų gildijos. Vieni iš pirmųjų savo prekes pradėjo ženklinti varpininkai. Vėliau popieriaus gamintojai, kurie naudojo specialius vandens ženklus, leidžiančius nustatyti, kas pagamino kiekvieną popieriaus lapą.

 

9.lt

266 metais Anglijoje buvo priimtas įstatymas, pagal kurį duonos kepėjai privalėjo ženklinti kiekvieną kepaliuką. Šią tendenciją tęsė itališko porceliano meistrai, kurie perėmė senąsias kinų tradicijas.

10.lt

Tuo pačiu metu ženklai – metaliniai arba smalkos antspaudo pavidalo – pradėti naudoti ant butelių.   Jungtinėse Valstijose ženklai buvo naudojami dar prieš paskelbiant Nepriklausomybės Deklaraciją. Iš pradžių, ženklai naudoti ant laivų burių, vėliau kaubojai pradėjo ženklinti galvijus.  

 

Patys pirmieji prekių ženklai, kaip taisyklė, buvo vaizdiniai, nes daugelis žmonių tuo metu nemokėjo skaityti. Žodiniai ženklai atsirado vėliau, tačiau mūsų laikais tokie ženklai sudaro didesniąją dalį. Iš pradžių, žodiniai ženklai daugiausia buvo sudaryti iš gamintojų arba kompanijų vadovų asmenvardžių. Tačiau asmenvardžių ėmė trūkti, dėl jų susiginčydavo giminaičiai ar bendrapavardžiai. Tada dažniau imta naudoti įvairius bendrinius žodžius, o vėliau – pradėta kurti naujus žodžius.

 

Seniau daugiausia buvo naudojami prekių ženklai. Paslaugų ženklai išpopuliarėjo maždaug XX a.   Viena iš pirmųjų teismo bylų dėl ženklo pažeidimo buvo išnagrinėta Anglijoje 1618 metais. Aukštos kokybės audinių gamintojas iškėlė ieškinį savo konkurentui, kuris gamino daug prastesnės kokybės audinius ir ženklino juos tuo pačiu ženklu.   Prekių ženklų įstatymai įvairiose šalyse atsirado skirtingu laiku. Pirmosios Europos šalys, kurios priėmė tokius įstatymus, buvo Anglija (1857 m.) ir Prancūzija (1862 m.). Be abejonės, nuo to laiko šie įstatymai pasikeitė iš esmės.  

 

Prekių ženklų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas iš karto po nepriklausomybės paskelbimo. Pats pirmasis įregistruotas ženklas priklauso Lietuvos įmonei. Tai buvo juodai baltas vaizdinis ženklas, kurio galiojimo terminas jau senokai pasibaigė, nebuvo pratęstas, todėl ženklas nustojo galioti. Tarp kompanijų, kurios vienos pirmųjų įregistravo savo prekių ženklus Lietuvoje, buvo ir Wrigley bendrovė, apie kurią plačiau galite paskaityti skyriuje „Išradimai. Įdomūs faktai“. Ši kompanija iš karto įregistravo daugiau nei 20 ženklų, iš kurių dauguma iki šiol galioja.

 

Sunku būtų tiksliai nustatyti, kiek ženklų yra visame pasaulyje, jų skaičius nuolat didėja. Pavyzdžiui, JAV ženklų kiekis per 5 metus iki 2003 m. išaugo beveik dvigubai.  

 

Kartais ženklai pergyvena savo kūrėjus ir išlieka stipriais. Kartais jie tampa taip gerai žinomais, kad virsta paprastais žodžiais, įvardijančiais prekę, bet nenurodančiais gamintojo. Keletas pavyzdžių pateikta skyriuje „Absoliutūs reikalavimai“. Tokių bendriniais tapusių ženklų sąrašą galima papildyti: gramofonas, tramplinas, cepelinas (arba kitaip dirižablis) ir t.t. Žodis „heroinas“ kažkada buvo Bayer kompanijos prekių ženklas, skirtas nuskausminantiems vaistams. Dabar būtų neįmanoma jo įregistruoti kaip moralės normoms prieštaraujančio ženklo nė vienoje šalyje jokioms prekėms (būtent šiuo pagrindu buvo atsisakyta suteikti registraciją Bendrijos prekių ženklui ECSTASY).

 

Paprastai ženklo susilpnėjimo (ženklo tapimo bendriniu) procesas vyksta ne vienu metu visose šalyse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje įprastais šnekamosios kalbos žodžiais tapo tokie ženklai kaip BIC tušinukams ir SCOTCH lipnioms juostelėms, Vokietijoje – TEMPO popierinėms servetėlėms, Rusijoje – FLOMASTER (pagal prekių ženklą „FLo-Master“), sanitarinis įrenginys UNITAZ (pagal suomių prekių ženklą „UNITAS“), „kedai“ (pagal prekių ženklą „The Keds“), o Turkijoje saugūs skutimosi peiliukai vadinami „gilet“ pagal GILLETTE prekių ženklą ir t.t. Daugumoje kitų šalių paminėti ženklai turi labai plačią apsaugą, nes laikomi plačiai žinomais. Kol konkrečios šalies teismas nepripažįsta, kad ženklas tapo bendriniu žodžiu, tokio ženklo savavališkas naudojimas traktuojamas kaip savininko teisių pažeidimas ir gali užtraukti didelių nemalonumų tam, kuris jį naudoja be leidimo.

 

Kai kurie ženklai ne tik užkariauja rinką, bet ir palieka ryškų pėdsaką istorijoje. Pavyzdžiui, prekių ženklas „PARKER“, kuris yra sudarytas iš  The Parker Pen kompanijos įkūrėjo asmenvardžio. Šio žmogaus ir jo kompanijos istorija primena „pasaką apie Pelenę“. Ji prasidėjo XIX a. šeštajame dešimtmetyje. Neturtingas studentas George Safford Parker laisvu nuo paskaitų metu dirba rašalinių plunksnakočių pardavimų agentu. Laiko prekybai trūksta ir daugiausia plunksnakočių jis parduoda savo studijų draugams. Tokios rašymo priemonės dažnai genda, bėga rašalas. Parker nemalonu klausytis draugų pretenzijų ir jis imasi pats remontuoti plunksnakočius. Vėliau, jis sugalvoja kaip juos patobulinti ir jam pavyksta įgyvendinti savo sumanymą. Parker išradimui išduodamas pirmasis patentas (vėliau jų buvo daug), jis įkuria savo kompaniją The Parker Pen. Dar po kurio laiko jis ir jo palikuonys pastatys gamyklas ir atidarys filialus visame pasaulyje. Verslas taps itin sėkmingu. Sakoma, kad Puchinni savo operą „Bohemia“ parašė būtent „Parkeriu“ (t.y., PARKER ženklu pažymėtu rašikliu). Vėliau „Parkerio“ privalumus įvertino Seras Artur Konan Doil, pasakojimų apie Sherlok Holms autorius (apie tai jis parašė 1922 m.). 1962 m. The Parker Pen  kompanija buvo patvirtinta vieninteliu rašymo priemonių tiekėju Britanijos karališkiems rūmams. „Parkeris“ tapo istorijos dalimi kartu su daugeliu tarptautinių susitarimų, kurie buvo pasirašyti su PARKER ženklu pažymėtais rašikliais: 49 šalių pasirašyta Japonijos taikos sutartis, Vietnamo taikus susitarimas, kuriuo buvo baigtas JAV karas Vietname, Džordžo Bušo vyresniojo ir tuometinio Generalinio sekretoriaus Gorbačiovo susitarimas. Sąrašą būtų galima dar pratęsti. Visame pasaulyje PARKER išlieka prestižo ir aukštos kokybės simboliu, jam suteikta plačiausia apsauga, nors teisės į šį ženklą dabar priklauso savininkui, kurio pavadinimas kitoks.

COPYRIGHT © 2018"Brainera". visos teisės saugomos